Nuo įprasto šviesolaidinis internetas skiriasi tuo, kad gali interneto vartotojams suteikti neribotą laisvę. Pasak TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, šviesolaidinės FTTH (šviesolaidis iki namų, angl. Fiber To The Home) interneto ryšio technologijos neturi spartos limitų – jos leidžia ypač greitai perduoti nepriekaištingos kokybės vaizdą ir garsą bei didelės apimties duomenis. Labai plonomis stiklo gijomis siunčiamas signalas beveik be nuostolių perduodamas net ir itin dideliais atstumais.
Namams ir verslui
Nuolat įjungtas spartus interneto ryšys gali gerokai padidinti duomenų informatyvumą. Tai itin svarbu žaidimams – ypač kolektyviniams žaidimams internete. Kuo daugiau duomenų ir kuo sparčiau juos galima perduoti, tuo koordinuotesnis ir tikroviškesnis yra žaidimas, tuo didesnis malonumas į jį įsitraukti. Verslui didelio pralaidumo internetas leidžia ne tik rengti vaizdo konferencijas su geros kokybės vaizdu, bet ir sinchronizuoti tarp toliau esančių biurų duomenų bazes, dokumentus, kitą skaitmeninę informaciją. Namie spartus srautas atveria galimybių žiūrėti raiškiosios kokybės (HD) transliacijas per internetą: ir televizijos, ir fi lmų. „Šviesolaidinis internetas garantuoja maksimalų perduodamų duomenų saugumą. Be to, palyginti su tradiciniais variniais laidais, optiniai pluošto kabeliai leidžia sutaupyti elektros energijos ir kartu – saugoti gamtą“, – sako D. Didžgalvis.
Nulems televizijos ateitį
Šviesolaidinio interneto sparta atveria kelią ir moderniajai raiškiai televizijai (HDTV), pasižyminčiai įspūdinga vaizdo kokybe. Pasak technologijų ir interneto eksperto Džiugo Paršonio, didėjant spartaus interneto galimybėms, netrukus televizija taps itin dinamiška ir interaktyvi. „Anksčiau ar vėliau visa televizija turėtų tapti skaitmeninė televizija ir transliuojama per IP protokolą, kaip ir kitas interneto srautas. Tuomet žiūrovas internete galėtų rinktis ne iš kelių ar keliolikos kanalų, o iš tūkstančių laisvai „sumiksuotų“ programų ir naujienų laidų. Kokia tik nori kalba, iš kokio tik nori regiono. Patogesnės ir geresnės kokybės vaizdo kameros ir programinė įranga leis kiekvienam norinčiajam įkurti virtualią TV studiją taip, kaip šiandien galima sukurti savo tinklaraštį ar interneto radijo stotį“, – įsitikinęs Dž. Paršonis. Specialistai prognozuoja, kad televizijos žinių kiekis ir įvairovė sparčiai didės, o dabartinių kanalų vietą užims interneto duomenų kaupikliai, iš viso margumyno atrenkantys tai, kas žmonėms įdomiausia. Pavyzdžiui, jau dabar populiarioje interneto svetainėje „YouTube“ galima turėti savo „kanalą“, tačiau netrukus per socialinius tinklus, ko gero, bus galima transliuoti ir asmeninę, pagal pomėgius pritaikytą televiziją.
Technologijos pokyčiai – ir buityje
Visa tai gali būti pasiekiama šiandien ar po kelerių metų, o kas laukia po keliasdešimties? Jei žmonijai pavyks išspręsti svarbiausią šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių problemą, tolesnis biologinio ir dirbtinio, elektroninio intelekto bei duomenų srauto suartėjimas, pasak Dž. Paršonio, yra neišvengiamas. Veikiausiai mes ant tikrovės sluoksnio užklosime visur esantį universalų informacijos sluoksnį. Kiekvienas objektas, net ir be mikroschemų, žinos apie save ir mokės tai papasakoti. Tas informacinis sluoksnis be valingų žmogaus veiksmų gebės informuoti apie begalę realaus gyvenimo dalykų, kurie šiandien nepasiekiami arba keblūs panaudoti. Pasak D. Didžgalvio, nors technologijų srityje svajoti daugiau nei 10 metų į priekį labai sudėtinga, vis dėlto tikėtina, kad jau artimiausioje ateityje daugelis įrenginių namuose bus sujungti interneto tinklu. Judama link vadinamojo all IP principo: daugelis buities prietaisų – nuo televizoriaus ir kompiuterio iki radiatoriaus ar elektros lemputės – bus sujungta į vieną centralizuotą sistemą, padėsiančią mums efektyviai valdyti namus. „Mūsų namai patys supras, kada mes paprastai išeiname, kada grįžtame, kada ruošiamės žiūrėti televizorių. Jie mums įjungs televizorių ir supras, kad kituose kambariuose tuo metu reikia išjungti apšvietimą. Namų sistema mums rekomenduos mūsų mėgstamą televizijos laidą ar įrašytas vakarykštes krepšinio rungtynes“, – pasakoja TEO ekspertas.
Kompiuteriai – į užkulisius
Atsiradus liečiamiems paviršiams ir tiesioginiam skaitmeninių objektų valdymui, jau žengtas pirmas žingsnis atsisakant kompiuterio kaip vienintelių vartų į skaitmeninę informaciją. „Tiesioginės sąveikos su „mąstančiais“ objektais daugės, o kompiuteriai trauksis į užkulisius. Universalus informacinis sluoksnis ir projekcijos technologijos leis „paspausti mygtuką“ kad ir ant obuolio, jei norėsime sužinoti jo kilmę, nuskynimo datą ar maistinę informaciją. Visą šią informacinę struktūrą užtikrins tankus laidinis ir belaidis interneto tinklas, o tiesioginei sąsajai bus naudojamos virtualios sąsajos, projektuojamos ant objektų“, – tikina Dž. Paršonis. Ar jos bus matomos plika akimi, ar tik su specialiais akiniais – pamatysime.
Šaltinis - spredas.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą